- išbėgis
- ìšbėgis sm. (1) 1. bėgsena, sugebėjimas bėgti, išbėga: Ans turėjo didelį ìšbėgį Pln. Šis arklys visai neturi išbėgio: jei antras arklys bėga risčia, tai tas tuoj šuoliais Kn. Arklys be kokio išbėgio brūkinis vadinas Ggr. Kūleklė netura išbėgio (smarkumo), sunki kulti Bržr. 2. puolimas: Išbėgio ant priešų negalėsime padaryti rš. 3. BŽ573 išsisukimas, išvengimas, atsikalbinėjimas: Išrand visokius išbėgius, idant išsisukti prš. 4. KII72 (upės) ištaka.
Dictionary of the Lithuanian Language.